Sala. 10 Kipro poetų

Šios rinktinės eilėraščiuose atsispindi dviejų kultūrinių Kipro bendruomenių – graikų ir turkų – poetinis jausmingumas. Salos tikrovė, joje vykę pastarųjų dešimtmečių karai, kolonijinių laikų palikimas ir nesiliaujančios įnoringų kaimynų intervencijos ne vieno kipriečio širdyje ir sąmonėje įkurdino „svetimšalį“. Padalytoje Kipro saloje tokia savijauta siejasi ne vien su šiuolaikiniais globaliniais įvykiais, bet ir su skaudžia drama savo pačių tėvynėje. Atrodo, jog svetimšalio jausmą kiekviena Kipro bendruomenė išgyvena skirtingai, tačiau poetinės kalbos erdvėje atsiveria stebinantis jų panašumas: abi bendruomenės tarsi asimiliuojasi, papildydamos viena kitą.
Šių poetų eilėraščiuose gyvuos jų vaikystės pasakos su antikos mitų veikėjais, didžiavimasis devynių tūkstantmečių istorija ir civilizacija. Tačiau neaprėpiamas istorinis paveldas poetinėje sąmonėje yra įspaudęs ir apmaudą, sutrikimą bei nuoskaudą už tai, kas istoriškai nesugrąžinama, neįmanoma ir nepakeliamai sunku. Todėl šiuolaikiniai Kipro poetai kalba apie susvetimėjimą ne tik savo tėvynės, bet ir istorijos atžvilgiu. View Less